Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kalbos kultūra>Jonas Jablonskis ir bendrinė lietuvių kalba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Jablonskis ir bendrinė lietuvių kalba

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Fonetikos ir rašybos taisymai. Leksikos klaidų taisymai. Skoliniai. Žodžių reikšmė. Naujadarai. Vediniai su priešdėliais. Leksikiniai junginiai. Morfologiniai taisymai. Daiktavardis. Būdvardis. Skaitvardis. Veiksmažodis.

Ištrauka

Reikalas turėti bendrą visų rašomąją kalbą ypač aktualus pasidarė tautinio atgimimo pradžioje. Terminas "bendrinė kalba" atsirado maždaug 1927 metais, o pasiūlė jį Pranas Skardžius. Pagrindinis jos požymis yra bendrumas visai tautai. Kalba yra svarbiausioji žmonių bendravimo priemonė, visuomenės "kovos ir vystymosi įrankis". Kuo turtingesnė, kuo labiau ištobulinta ir kuo geriau žinomos ir aiškios jos paslaptys, tuo geriau ji tarnauja žmonėms.
Šio darbo tema – Jablonskio nuopelnai dabartinei lietuvių bendrinei kalbai. Jablonskis, XIX pab. – XX a. pr. labai pakeitė, sunormino lietuvių bendrinę kalbą. Daugelis taisymų išliko iki mūsų laikų, bet ir didelį pluoštą taisymų yra nepriėmusi visuomenė ir vėlesnieji kalbininkai. Taigi mano tikslas būtų išaiškinti Jablonskio taisymų svarba šiandien.
Rašydama šį darbą norėčiau išnagrinėti problemą, ar Jablonskio taisymai yra mums šiandien naudingi ir ar galima visapusiškai jais remtis. Tai yra labai aktuali problema, nes daugelis kalbininkų, taisydami ir aiškindami kalbos klausimus atsigręžia į Jablonskio atsiminimus. Nors šis didis kalbininkas yra laikomas kalbos tėvu, bet ar jo taisymai nėra pasenę? Kalba juk nestovi vietoje, kinta žodynas, keičiasi gramatinės normos, o Jablonskis juk mokė šimtmečiu atgal.
Problemą nagrinėsiu argumentuotai, remdamasi įvairia medžiaga. Daugiausia naudosiuosi A. Piročkino darbais, juk jis turbūt daugiausia dėmesio skyrė Jablonskio darbų sudarymui, apsvarstymui, nagrinėjimui.
Literatūros atrankas yra svarbiausias dalykas pateikiant faktus, nustatant autoriaus požiūrį vienu ar kitu klausimu. Darbe yra apžvelgta įvairi literatūra. Pagrindą sudaro Jablonskio "Raštų" I-V tomai, "Rinktinai Raštai", sudaryti J. Palionio. Jose pristatomi pagrindiniai Jablonskio darbai, t.y. "Lietuvių kalbos gramatika" (1922m.), "Lietuvjų kalbos sintaksė" (1911m.), "Linksniai ir prielinksniai" (1928m.)
A. Piročkino knygos "Jono Jablonskio kalbos taisymai" ir "Jonas Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas" pateikia labai išsamų Jablonskio darbų nagrinėjimą. Pirmoje iš čia pristatytų A. Piročkino knygų turinys yra suskirstytas skyriais pagal kalbininko taisytas kalbos sritis, t.y. fonetikos ir rašybos taisymai, leksikos klaidų taisymai, morfologijos dalykai ir sintaksiniai taisymai. Kiekvienas skyrius yra labai išplėstas pavyzdžiais, teorine medžiaga. Kitoje, "Jonas Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas" knygoje, aprašomi gyvenimo faktai, susiję su kalbininko karjera, o taip pat pateikta biografijos, pristatomi svarbiausi darbai: 1922m. gramatika, jos teoriniai pagrindai, rašybos reikšme, jos mokslinė vertė, "Linksniai ir prielinksniai".
Šiam darbui naudinga taip pat buvo Zigmo Zinkevičiaus knyga "Bendrinės kalbos iškilimas". Knygos turinys yra suskirstytas į dvi dalis: Lietuvių tauta tautinio laikotarpiu ir lietuvių kalba Lietuvos Respublikoje. Pirmoje dalyje rašoma apie politinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją tuo laikotarpiu, apie tautinį atgimimą, bendrinę kalbą, kalbininkų A. Baranausko, J. Jauniaus, K. Būgos ir J. Jablonskio nuopelnus, įnašą į lietuvių kalbotyrą. Antroje dalyje Z. Zinkevičius parodo lietuvių kalbos plitimą Klaipėdos krašte, Rytprūsiuose, Latvijoje, Sovietų sąjungoje ir kitose užsienio šalyse, aprašo laisvės atgimimą ir valstybės susikūrimą, prievartinę polonizaciją ir vėlesniųjų kalbininkų, pvz. P. Joniko, J. Balčikonio tyrimus, nuopelnus.
Šiame darbe daugiausia dėmesio yra skirta Jablonskio taisymams iš leksikos, morfologijos, sintaksės sričių. Dėstymo dalyse beveik nėra teorinių duomenų, o daugiausia praktinių. Darbe pateikiami tik tie biografijos faktai, kurie yra susiję su kalbine veikla.
Šis kursinis darbas susideda iš keturių dėstymo dalių. Dalys yra skirstomos pagal sritis, kuriose darbavosi kalbininkas Jonas Jablonskis. Pirmoji dalis "Fonetikos ir rašybos taisymai pagal Jablonskį" yra skirta taisymams, kurie išliko iki mūsų laikų ir kuriuos paneigė kiti, jaunesnieji kalbininkai. Skyriuje "Leksika po Jablonskio" yra pateikiami Jablonskio skolinių, tarmybių, hibridinių žodžių, naujadarų, vedinių aiškinimai, taisymai, svarstymai, kur Jablonskis buvo teisus ir kur klydo lyginant su šiandieniem gramatikos normomis. Tračias skyrius skirtas morfologijai. Čia aprašomi kalbos dalių taisymai, kaip anksčiau minėtose dalyse viskas grindžiama pavyzdžiais. Ketvirtame skyriuje "Sintaksiniai Jablonskio taisymai" yra paaiškintas kalbininko linksnių, prielinksnių siūlytas vartojimas, atvejai, kur galimi keli variantai. Šiandien dėl to kyla labai daug nesutarimų. Darbą užbaigia išvados. Jose pateikiami argumentai išaiškinantys problemą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-04
DalykasKalbos kultūros referatas
KategorijaKalbos kultūra
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis24.38 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJ. Pribuškauskaitė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Jablonskis ir bendrine lietuviu kalba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • J. Pribuškauskaitė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą